- piestu
- piestù adv. K, Šn, Žvr, Jrb, Rd, Jnšk, Jdr, Lž ant užpakalinių kojų stojantis: Arklys piestu šoka R33. Arkliai piestù stojo, negalėjai pavaryt Alk. Bernas juos (arklius) laiko už apinasrių, jie stojasi piestu, kasa žemę iš nekantrumo I.Simon. Kai tik jam kiek užkerti su botagu, tuoj piestù atsistoja Kair. Atšėrei juodį, nė nulaikyt negali, tik piestu stoja Gs. Kumelė pliekiama nebėga, bet tik piestu aukštyn šoka BsPIII44. Tūls žirgs, durniuodams ir piestù šokinėdams, ... kiek sykių dar iškadą sau pasidaro K.Donel. | prk.: Susidūrusios bangos atsistoja viena prieš antrą piestu A.Vien. ║ stačiai: Statom piestù lažią – geriau inlįs Ign. Bevažiuojant piestu atsistojo mašina, mat ašis atsisukė Slm. Balti žili plaukai ant jo galvos piestu stovėjo rš. Plaukai va piestù tik stovi Ml. Plaukai [Vinculiui] irgi ne tiek auga, kiek kėtojasi į visas puses, o pakaušyje susisuko krūvon ir atsistojo piestu J.Balt. Ji jaučia, kaip ant jos galvos kiekvienas plaukas atskirai atsistoja piestu – taip jai klaiku I.Simon.
◊ piestù stóti (šókti) labai griežtai priešintis, nesutikti: Kad kiek – tuoj piestu šoksta Grž. Anksčiau jis būtų piestu stojęs prieš tokį dukters pasiūlymą, bet dabar jis klauso jos gana ramiai V.Myk-Put. Akyse piestù šóka, už akių varlės nepaveja (flk.) DŽ.plaukaĩ piestù stója (atsistója) sakoma, kai labai baisu, šiurpu: Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja V.Krėv. Dabar plaukai piestu atsistotų nuo tų žiaurumų rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.